Lucijus Anėjus Seneka

Lucijus Anėjus Seneka (lot. Lucius Annaeus Seneca, apie 4 m. pr. m. e. Korduboje – 65 m. po Kr. netoli Romos) buvo žymus romėnų filosofas stoikas, dramaturgas, valstybės veikėjas ir gamtos tyrinėtojas.

Gyvenimo pradžia ir išsilavinimas

Seneka gimė Korduboje, Ispanijoje, žinomo retorikos mokytojo šeimoje. Ankstyvoje vaikystėje jis persikėlė į Romą, kur mokėsi retorikos ir filosofijos pas Sotioną ir Atalą. Filosofija jam tapo pagrindine gyvenimo aistra ir laisvės šaltiniu.

Karjera, tremtis ir politinė veikla

Apie 33–35 m. Seneka pradėjo politinę karjerą, buvo išrinktas kvestoriumi. Dėl imperatoriaus Klaudijaus žmonos intrigų 41 m. buvo ištremtas į Korsiką, kur praleido aštuonerius metus. 49 m. Agripinos dėka grįžo į Romą ir tapo imperatoriaus Nerono auklėtoju bei politiniu patarėju. Pirmaisiais Nerono valdymo metais buvo faktinis valstybės valdytojas.

Filosofija ir kūryba

Senekos filosofija buvo paremta stoicizmo principais – griežtumu sau, ištikimybe moralės principams ir artimo meile. Jis pripažino sielos nemirtingumą ir natūralią žmonijos lygybę, o jo etikos idėjas perėmė ankstyvoji krikščionybė. Parašė filosofinių traktatų, tragedijų ir gamtos mokslų veikalų, tarp jų – „Laiškai Lucilijui“, „Apie pyktį“, „Apie geradarybes“, „Apie laimę“.

Paskutiniai gyvenimo metai

Vėliau užsitraukęs Nerono nemalonę, buvo apkaltintas dalyvavus sąmoksle ir priverstas nusižudyti 65 m., vykdydamas imperatoriaus įsakymą. Senekos darbai formavo Europos filosofijos ir literatūros vertybinį pagrindą.