Pavelas Semionovičius Lunginas (rus. Павел Семёнович Лунгин) gimė 1949 m. liepos 12 d. Maskvoje. Jo tėvas Semionas Lunginas buvo scenaristas, motina Liliana Lungina – kalbininkė. 1971 m. baigė Maskvos valstybinio universiteto Filologijos fakulteto taikomosios matematikos ir lingvistikos studijas, o 1980 m. – Aukštuosius scenaristų ir režisierių kursus (Michailo Lvovskio dirbtuves). Iki pat keturiasdešimties metų jis daugiausia dirbo scenaristu.
Režisieriaus debiutas įvyko 1990 m. su filmu „Taksi bliuzas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko muzikantas Piotras Mamonovas. Už šį filmą Lunginas buvo apdovanotas geriausio režisieriaus prizu 1990 m. Kanų kino festivalyje. Tais pačiais metais jis apsigyveno Prancūzijoje, kur kūrė filmus apie Rusiją su prancūzų prodiuseriais. 1992 m. Kanų festivalio konkurse dalyvavo ir jo antrasis filmas „Luna parkas“.
Vėlesni režisieriaus darbai apima filmą „Vestuvės“ (2000), kuriam Kanų kino festivalyje buvo skirta specialioji žiuri premija už geriausią ansamblio vaidmenį, dramą „Turtingasis“ (2002), juodąją komediją „Neturtingi giminaičiai“ (2005), laimėjusią pagrindinį „Kinotavr“ festivalio prizą, ir televizijos serialą „Byla dėl „Mirusiųjų sielų““ (2005). 2006 m. jis sukūrė religinę dramą „Sala“, kurioje pagrindinį vaidmenį vėl atliko Piotras Mamonovas; filmas uždarė 63-iąjį Venecijos tarptautinį kino festivalį.
2008 m. Lunginui suteiktas Rusijos liaudies artisto garbės vardas. 2009 m. jis buvo 31-ojo Maskvos tarptautinio kino festivalio žiuri pirmininkas, tais pačiais metais sukūrė filmą „Caras“. Vėlesni jo darbai – trileris „Pikų dama“ (2016), televizijos serialas „Tėvynė“ (nuo 2015 m.), karinė drama „Paliekant Afganistaną“ (2019) ir filmas „Ezavas“ (2019). Lunginas taip pat rašė libretus – jis yra Nikolajaus Karetnikovo operos „Tilis Ulenšpygelis“ ir oratorijos „Šv. Pauliaus misterija“ libretų autorius. Jo jaunesnysis brolis Jevgenijus Lunginas taip pat yra kino režisierius.