Sidney Arthur Lumet (1924 m. birželio 25 d. Filadelfija – 2011 m. balandžio 9 d. Niujorkas) – amerikiečių kino režisierius, žinomas dėl psichologinių dramų, kuriose veikėjai sprendžia moralinius konfliktus, susijusius su išdavyste, korupcija ar nusivylimu. Jis gimė Filadelfijoje, augo Manhatano Lower East Side rajone, žydų šeimoje, kurios tėvai buvo kilę iš Lenkijos ir dirbo jidišo teatre. Būdamas vaikas jis pradėjo profesionalią karjerą radijuje, o vėliau vaidino teatre ir kine. Lumet studijavo teatro vaidybą Niujorko Professional Children's School ir Kolumbijos universitete. Antrasis pasaulinis karas pertraukė jo ankstyvąją aktoriaus karjerą – jis ketverius metus tarnavo JAV kariuomenėje, buvo radiolokatorių meistras Indijoje ir Birmoje. Grįžęs jis prisijungė prie Actors Studio, įkūrė savo teatro dirbtuves, vadovavo Off-Broadway grupei ir dėstė vaidybą High School of Performing Arts mokykloje.
1950 m. Lumet pradėjo režisuoti televizijoje ir netrukus tapo vienu produktyviausių to meto televizijos režisierių, dirbęs tokiuose serialuose ir programose kaip Danger, Mama, You Are There, Playhouse 90, Kraft Television Theatre ir Studio One. Televizijoje jis išugdė itin greito filmavimo metodą, kurį vėliau pritaikė ir kine. Pirmasis Lumet vaidybinis filmas – 1957 m. teismo drama 12 Angry Men (Dvylika pykčių vyrų), sulaukusi kritikų pripažinimo ir pelniusi jam pirmąją „Oskaro“ nominaciją geriausio režisieriaus kategorijoje. Šis filmas laikomas vienu sėkmingiausių televizijos režisierių perėjimo į kiną pavyzdžių. Vėliau režisierius savo kūryboje derino politines ir socialines dramas, literatūros bei teatro kūrinių ekranizacijas, stilingas dideles istorijas, niujorkietiškas juodąsias komedijas ir realistinius kriminalinius filmus. Tarp žinomiausių jo darbų – A View from the Bridge (1962), Long Day's Journey into Night (1962), The Pawnbroker (1964), Fail Safe (1964), The Hill (1965), Serpico (1973), Murder on the Orient Express (1974), Dog Day Afternoon (1975), Network (1976), Equus (1977), The Wiz (1978), Prince of the City (1981), The Verdict (1982), The Morning After (1986), Running on Empty (1988) ir Before the Devil Knows You're Dead (2007).
Lumet buvo penkis kartus nominuotas „Oskarui“: keturis kartus geriausio režisieriaus kategorijoje už filmus 12 Angry Men, Dog Day Afternoon, Network ir The Verdict, bei vieną kartą už geriausią adaptuotą scenarijų (Prince of the City). Nors individualaus „Oskaro“ jis negavo, 2004 m. jam buvo įteiktas garbės „Oskaras“ už indėlį į kiną. Jis taip pat pelnė „Auksinio gaublio“ apdovanojimą, buvo nominuotas devyniems Britų kino akademijos apdovanojimams ir „Primetime Emmy“ apdovanojimui. 1964 m. filmas Fail Safe (Saugumo sistema) pelnė BAFTA nominaciją geriausio režisieriaus kategorijoje. Lumet buvo laikomas vienu produktyviausių šiuolaikinio kino režisierių – nuo debiuto 1957 m. jis vidutiniškai sukurdavo daugiau nei po vieną filmą per metus. Jis taip pat garsėjo kaip „aktorių režisierius“, mokėjęs iš savo aktorių išgauti stiprius vaidmenis. Kino kritikas Roger Ebertas jį apibūdino kaip „vieną geriausių meistrų ir šilčiausių humanistų tarp visų kino režisierių“.