Martinas Balsamas (angl. Martin Henry Balsam, 1919 m. lapkričio 4 d. – 1996 m. vasario 13 d.) – amerikiečių aktorius, per daugiau nei penkis dešimtmečius trukusią karjerą sukūręs gausybę charakterinių vaidmenų kine, teatre ir televizijoje.
Jis gimė Niujorko Bronkso rajone, rusų žydų imigrantų šeimoje. Mokydamasis DeWitt Clinton vidurinėje mokykloje dalyvavo dramos būrelyje, vėliau studijavo Naujosios mokyklos (The New School) dramos studijoje pas vokiečių režisierį Erwiną Piscatorą. 1941–1945 m. tarnavo Jungtinių Valstijų karinėse oro pajėgose, pasiekė seržanto laipsnį. Po karo grįžo prie aktorystės Niujorke, o 1948 m. Elia Kazanas jį pakvietė tapti ką tik įkurto Actors Studio nariu. Balsamas daug vaidino Brodvėjaus ir ne Brodvėjaus teatruose, o 1968 m. pelnė Tony apdovanojimą už geriausią aktoriaus vaidmenį pjesėje – už darbą Roberto Andersono pjesėje „You Know I Can't Hear You When the Water's Running“.
Kine jis debiutavo 1954 m. filme „On the Waterfront“, o proveržį atnešė pirmojo prisiekusiojo vaidmuo Sidney Lumeto filme „12 pikto žmogaus“ (1957). Vėliau sekė ryškūs vaidmenys tokiuose filmuose kaip „Psichopatas“ (1960), „Pusryčiai pas Tiffany“ (1961), „The Carpetbaggers“ (1964), „The Bedford Incident“ (1965), „Catch-22“ (1970), „Tora! Tora! Tora!“ (1970), „The Taking of Pelham One Two Three“ (1974), „Žmogžudystė Rytų eksprese“ (1974) ir „Visi prezidento vyrai“ (1976).
Už Arnoldo Burnso vaidmenį filme „A Thousand Clowns“ (1965) Balsamas buvo apdovanotas Oskaru kaip geriausias antrojo plano aktorius. Jis taip pat buvo nominuotas BAFTA, Auksinio gaublio ir Emmy apdovanojimams. Televizijoje jis turėjo pasikartojančius vaidmenis serialuose „Dr. Kildare“ (1963–1966) ir „Archie Bunker's Place“ (1979–1983).
Balsamas buvo vedęs aktorę Joyce Van Patten; jų duktė Talia Balsam taip pat tapo aktore. Vėlesniais gyvenimo metais jis daug dirbo Italijos kine ir dažnai gyveno Europoje. Aktorius mirė 1996 m. Italijoje, sulaukęs 76 metų.