Laiškai Lucilijui

„Laiškai Lucilijui“ – tai vėlyvasis Senekos filosofinis veikalas, sudarytas iš moralinių laiškų jo bičiuliui Lucilijui, kuriuose aiškinami stoikų etikos ir išmintingo gyvenimo principai.

Turinys ir forma

Kūrinyje pateikiama kelios dešimtys laiškų, parašytų pirmuoju asmeniu, tarsi asmeninis susirašinėjimas, tačiau iš tikrųjų skirti platesniam skaitytojų ratui. Kiekvienas laiškas prasideda konkrečia smulkia gyvenimo situacija ir išsiplečia į bendresnį filosofinį svarstymą apie dorybę, mirtį, laiko prigimtį ar sielos ramybę.

Pagrindinės temos

Svarbiausios temos – laiko branginimas, vidinė laisvė, dorybė kaip vienintelis tikras gėris, gyvenimo trumpumas ir pasirengimas mirčiai. Seneka nuolat ragina Lucilijų taupyti laiką, rūpintis sielos tobulinimu, nepasiduoti aistroms, turtui ir minios nuomonei.

Tikslas ir reikšmė

Kūrinys veikia kaip praktiška stoiškos saviauklos „programa“ – tai patarimai, kaip kasdienybėje taikyti filosofiją ir pasiekti vidinę ramybę. „Laiškai Lucilijui“ turėjo didelę įtaką vėlesnei krikščioniškai ir humanistinei mąstysenai ir iki šiol laikomi vienu svarbiausių moralinės filosofijos tekstų.​